Sodas » Vynuogių auginimo ypatumai

Vynuogės | 2

Vynuogės - tai nėra reiklūs augalai. Vynuogės toje pačioje vietoje augs gan ilgai, teigiama optimaliausia trukmė 30 metų, taigi žemės paruošimas turėtų būti vienas iš svarbiausių darbų sodinant vynuoges.

Geriausias laikas ruošti žemę vynuogėms yra ruduo.

Reikėtų iš anksto iškasti duobes - 60 x 60 cm., jei turite daug jėgų - didesnės duobės dar geriau. Duobes kasti tinkamiausias laikas yra kai žemė nedulka, bet ir nėra per daug šlapia, kad liptų prie kastuvo.

Sodinant viršutinį derlingą žemės sluoksnį reikėtų sukeisti vietomis su apatiniu. Nepamirškite, kad vynuogės augs bent 30 metų, taigi žemės paruošimas svarbus dalykas.

Jei dirvos pH yra rūgštinis (5-6 ar dar mažiau) reikia pridėti atitinkamą kiekį dolomitmilčių ar pelenų. Vynuogėms tinkamiausias yra neutralaus pH dirvožemis (6,5 - 7,5).

Sodinimo laikas

Geriausias sodinimui rinktis 1 metų sodinukus, ir tinkamiausias laikas yra balandžio – gegužės mėnesiai. Tikslesnis laikas paprastai nustatomas atsižvelgiant į aplinkos temperatūra. Ideali sodinimui dienos oro temperatūra yra 15-20 C, dirvožemio 7 - 10 C.

Kuo derlingesnė ir lengvesnė yra dirva tuo ji sausesnė ir šiltesnė, taigi tokioje dirvoje sodinti galima šiek tiek anksčiau. Tačiau per daug ankstyvas sodinimas padidina nuostolių dėl vėlyvųjų šalnų riziką. Vegetuojančius sodinukus iš indelių reikia sodinti daug vėliau - tik praėjus pavasarinių šalnų pavojui ir galutinai atšilus orams - t.y. gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Iki to laiko indelius su sodinukais galima laikyti ant palangės, uždaroje verandoje ar šildomame šiltnamyje.

Vynuogių priežiūros kalendorius »

Prieš sodinimą, specialistai rekomenduoja sodinukus kartu su šaknimis mirkyti 24-48 valandas drungname, bet nešiltame vandenyje (DĖMESIO – ne ilgiau nei 48 h). BŪTINA vengti tiesioginių saulės spindulių. Galima į vandenį pridėti šaknijimasi skatinančių hormonų (pagal gamintojo instrukciją) arba liaudiškai - tiesiog šaukštelį medaus.

Sodinukų šaknis patrumpinti reikia po mirkymo. Šaknis palikite kiek galima ilgesnes, rekomenduojame nukirpti iki 1 - 5 cm, priklausomai nuo jų būklės, ir nedelsiant sodinti. Labai svarbu nukirpti jas aštriu įrankiu, kad likusios žaizdos būtų kuo mažesnės, lygios ir nesutrintos.

Vynuogės šaknis sodinant BŪTINA išsklaidyti o ne įkišti susisukusį šaknų gumulą.

M u m s  p a r a š ė  Aleksas: Vynmedžius Lietuvoje norint auginti reikia būtinai žinoti ką perki, nes apie savo vynmedį galima rasti informaciją internete adresu: vinograd.info/sorta. Lietuvoje užauga ir pilnumoje subręsta veislės, kurių brendimo laikotarpis nuo vegetacijos pradžios yra 90-110 dienų. Na, iš bėdos galima sodinti ir su 120 dienų, bet jau tokiu atveju derlių skinsite rugsėjo-spalio mėn. pradžioje. 90-100 brendimo laiktarpio vynuogėmis galėsite skanauti jau rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo mėn. Tai super ankstyvosios veislės. Mes turime orientuotis į Pamaskvio ar Ukrainos šiaurinių rajonų augintojus. Ir tai ne visi. Ten žemyninio klimato zona. Pavasarį žemyninio klimato zonoje atėjęs pavasaris šalnomis kelia mažiau problemų ir vidutinė mėn. temperatūra aukštsnė. Jų skaičiavimas, kad vynmedis užaugina derlių nuo vegetacijos pradžios mums netinka, nes vidutinė mėnesio temparetūra kyla labai lėtai. Vegetacija tuo tarpu prasideda vos ne vienodu metu.Skiriasi savaite ar mažiau net ,lyginant su pietine Ukraina. Bet vaisių nokimą mums reikia kažkodėl skaičiuoti nuo žydėjimo pradžios.


SODINIMAS

Sodinant skiepytas vynuoges - SKIEPO VIETA (SUSTORĖJIMAS PO VAŠKO SLUOKSNIU) – TURI BŪTI APIE 5 CM VIRŠ ŽEMĖS PAVIRŠIAUS!

Norint pagreitinti sodinukų augimą rekomenduojame po šaknimis į duobe įberti juodžemio ar komposto (tinkamo pH: 6,5 – 7,5). Galima sumaišyti kompostą, viršutinį dirvožemį ir pelenus (santykiu 2:2:1). Po smulkios žemės užpylimo reikia užpilti 2-3 litrus šilto vandens ir lengvai prispausti žemę.

Negalima sodinti per giliai, kai skiepo vieta atsiduria po ar iš karto virš žemės. Pasodinus per sekliai šaknys tampa netokios atsparios šalčiui ir sausroms. Taigi 5 cm nuo žemės iki skiepo yra idealus atstumas.

Apsauginio vaško nulupti nereikia - ūgliai patys jį perauga. Sodinant pravartu iš karto įkišti bambukinę ar kitokią lazdelę (apie 1,5 m ilgio), kad būtų prie ko pririšti. Taip pat rekomenduojame žemę aplink vynmedį uždengti juoda agroplėvele, kad nebūtų vargo su piktžolėmis.

Vynuogės sodinuko PRIEŽIŪRA pirmaisiais metais

• Jaunus ūglius būtina parišti prie lazdelės bent kas 30 cm.

• Paprastai paliekama 2 stipriausi ūgliai, o likusius būtina nulaužti kol jie dar maži.

• Pirmą mėnesį po pasodinimo sodinukus reikia palaistyti (kartą per 1-2 savaites) 3-5 litrais šilto vandens. Žinoma, jei nuolat lyja laistyti nebūtina. Taip pat reiktų palaistyti ir per vidurvasario sausras.

• Rekomenduojame profilaktiškai 1-2 kartus apdoroti sodinukus fungicidais prieš tikrąją ir netikrąją miltligę. Pirmą kartą purkšti galima, kai ūgliai turi 5 lapus.

• Tręšti vynuoges ir naudoti herbicidus pirmais metais NErekomenduotina.


• Jei ant šiemet pasodintų vynmedžių ūglių pasirodo žiedynai - nuskabykite juos. Žinome, kad nekantraujate paraguoti pirmųjų uogų, bet šie metai yra skirti šaknų sistemos auginimui, todėl visą energiją vynmedis turi skirti būtent tam. Kitais metais jis Jums atsidėkos. :)

• Jei nepatiesėte agroplėvelės - ravėkite piktžoles.

• Pirmaisiais metais nerekomenduojame trumpinti ūglius ir šalinti posūnius. Papildomi lapai bus naudingi auginant šaknis. Rudeniop galite ūglius po truputi lenkti į skirtingas puses, kad būtų paprasčiau formuoti būsimą vynmedį.

• Nukritus lapams riekia genėti. Priklausomai nuo to kiek vynmedis paaugo palikite ne daugiau kaip 8-12 pumpurų vynmedžiui (pvz. po 5-6 ant kiekvieno ūglio, jei išaugo 2 ūgliai ir formuosite dvipetį vynmedį; arba 7+3, jei formuosite vienpetį vynmedį). Kitais metais galėsite pumpurų kiekį padvigubinti ir šakas pailginsite. Jei vynmedis paugo nedaug, nesijaudinkite - palikite tik 3-4 pumpurus, o būsimas daugiametes šakas suformuosite iš stipresnių ūglių kitais metais. Palikti rekomenduojame tik sumedėjusias ūglių dalis, kurių storis yra bent 7-8 mm.

• Žiemai net ir atsparių šalčiui veislių skiepo vietą bent pirmus 3 metus būtinai reikia apkasti žemėmis (mažiausiai 15 cm sluoksniu), nes ji jautresnė šalčiui. Sumedėjusius ūglius po genėjimo reikia atsargiai prilenkti prie žemės, pritvirtinti ir taip pat uždengti žemėmis, keliais agroplėvelės sluoksniais, eglišakiais ar pan.


GENĖJIMAS

Vynmedžiai žydi ir uogas mezga ant šiųmetinių ūglių (metūglių). T.y. dera vienmečiai ūgliai, išaugę ant antramečių šakų. Vienmečiai ūgliai, išaugę iš daugiametės medienos pumpurų, vadinami vilkaūgliais.

Pagrindinis genėjimo tikslas - nukreipti maisto medžiagas į bręstančias uogas. Antras ne mažiau svarbus tikslas - optimalaus kekių ir uogų skaičiaus parinkimas.

Genima ne tik ramybės periodu, bet ir vegetacijos metu.

Beveik visos vynmedžių formavimo sistemos remiasi dviem pagrindiniais principais.

• Pirma, kadangi vynmedžių dera metūgliai, labai svarbu palikti optimalų kiekį antramečių šakelių, iš kurių pumpurų (nuo 2 -ojo iki 8 - ojo) pavasarį išaugs derantys ūgliai.

• Antra, svarbu numatyti dar po metų derėsiančių šakų vietas.

Vegetacijos metu nepageidautini ūgliai laužomi pradėjus formuotis žiedynams, o antrą kartą - užsimezgus uogoms. Pradėjus bręsti uogoms (liepos - rugpjūčio mėnesiais) trumpinamos ūglių viršūnės. Pašalinama ne daugiau kaip 1/5 ūglio. Gerokai - iki 12-15 cm - sutrumpinami pažastiniai ūgliai.

Jei vynmedis auga negenimas, jis užaugina daug metūglių, gausiai žydi ir dera, bet kekės ir uogos smulkios, uogų skonis prastas.

Pagrindinės genėjimo taisyklės yra šios:

• Vynmedžiai dera ant ūglių išaugusių iš praėjusių metų išaugusio ir rudenį sumedėjusio ūglio;
• Labai derlingoms ir stambiomis kekėmis labiau tinka „trumpas“ genėjimas, paliekant 3-5 pumpurus ant ūglio, o mažiau derlingoms ir smulkesnėmis kekėmis ‚ilgas“ – paliekant 8-12 pumpurų;
• Pumpurų skaičių vynmedžiui didinti reikia palaipsniui, kad viršžeminė vynmedžio dalis atitiktų šaknų išsivystymą ir maksimalų skaičių pasiekti 3-4 metais po sodinimo. Vėliau šis skaičius palaikomas pastovus;
• Vienam ilginiam metrui (kai naudojamas vienos plokštumos špaleris) reikia palikti ne daugiau kaip 10 ūglių.
• Reikia nepamiršti vynmedžių poliariškumo – t.y. to, kad iš aukščiau vertikaliai esančio pumpuro išaugęs ūglis augs greičiau.


LIGOS ir KENKĖJAI

• Kad išvengtumėte grybinių ligų vynuoges reikia genėti ir formuoti, kad jie gerai vėdintųsi pučiant vėjeliui ir nesikauptų drėgmė.

• Pagrindinė vynuoges puolanti liga Lietuvoje – netikroji miltligė. Prieš ją reikia naudoti Bordo skystį (arba Vario sulfatą), fungicidus skirtus prieš Netikrąją miltligę (Lietuvoje – pvz. „Previcur 607 SL“) Pavasariniam purškimui (prieš išsprogstant pumpurams) naudojamas 3% Bordo skystis (arba Vario sulfatas), vėlesniems purškimas 1% tirpalas. Esant karštiems ir lietingiems orams purkšti reikia dažniau.

• Vynuoges dažnai puola voratinklinės ir raudonosios sodinės erkės, ypač šiltesnėse vietose ar šiltnamiuose. Nuo jų apsiginti galima insekticidais-akaricidais ar siera.

• Nokstančias vynuoges reikia saugoti nuo vapsvų ir paukščių. Paukščiai ypač mėgsta tamsias, smulkias ir saldžias vynuoges. Vapsvoms labiausiai patinka muskatinės, aromatingos vynuogės plona odele. Nuo paukščių saugo apsauginiai tinklai, su vapsvomis kovojama specialiomis gaudyklėmis ar vynuogių kekes slepiant drėgmei laidžiuose maišeliuose. Vapsvos dažnai užpuola paukščių pažeistas vynuoges, todėl tinklai nuo paukščių apsaugo ir nuo vapsvų antplūdžio.

APSAUGA nuo žiemos šalčių ir pavasarinių šalnų

• Nors žiemos šiltėja, bet jos neprognozuojamos ir Lietuvoje pasitaiko ir labai šaltų orų žiemos metu, todėl rekomenduojame daugumą vynmedžių veislių žiemai dengti. Dengimas apsaugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo priešlaikinio atsibudimo po ramybės periodo, pašvietus pavasario saulės spinduliams.

• Skiepo vietą (net ir šalčiui atsparių veislių) prieš žiemą apkaskite žemėmis ar užberkite durpėmis.

• Neatsparias šalčiui veisles žiemai reikia dengti prilenkus ūglius prie žemės (dengimo medžiagos: žemės, durpės, dviguba/triguba agroplėvele, putplastis, eglišakiai + sniegas, šiaudai ir t.t.)

• Pirmas 2 žiemas reikia dengti net ir labai šalčiui atsparias veisles, nes veislei būdingas atsparumas šalčiui pasiekia maksimalų tik 3 metais po pasodinimo.

• Atsparumas šalčiui priklauso ne tik nuo veislės paveldimų savybių, bet ir nuo to, ar vynmedis sirgo, kiek buvo palikta derliaus, kaip anksti jis buvo nuimtas, kaip buvo tręšta ir panašiai.

• Be žiemos šalčių vynmedžiams pakenkti gali ir vėlyvosios pavasarinės šalnos. Nuo jų ką tik pasodintus sodinukus galima apsaugoti apkasus juos lengvomis žemėmis ar durpėmis, o vyresnius vynmedžius permetus agroplėvelę ar polietileno plėvelę per antrą špalerių vielą ir suformavus „palapinę“. Šiltnamiuose nuo radiacinių šalnų galima naudoti ir dūmus. Didesniuose vynuogynuose naudojami programuojami vandens purkštuvai.


TRĘŠIMAS

• Vynmedžius tręšti daug azoto turinčiomis mineralinėmis ar organinėmis trąšomis reikia labai saikingai ir tik pavasarį ir vasaros pradžioje. Kitaip jie augina per daug vegetatyvinės masės, ūgliai blogai medėja, uogos vėliau noksta.

• Auginantiems vynuoges sau rekomenduojame naudoti organines trąšas. Nors vynuogės nėra linkusios kaupti nitratus, todėl galima naudoti ir mineralines trąšas. Apie 3-5 kg/m2 (priklausomai nuo dirvožemio) komposto ar gerai perpuvusio mėšlo pavasarį suteikia pakankamai maisto medžiagų derančio vynmedžio vystimuisi ir geram derliui.

• Rudenį patartina patręšti fosforo-kalio (pvz. kalio monofosfatas) trąšomis arba šių elementų daug turinčiais medžio pelenais – tai pagreitins ūglių medėjimą ir vynmedžiai bus atsparesni žiemos metu. Nepamirškite ir mikroelementų, iš kurių svarbiausi augalams geležis ir magnis.

• Jei dirvos rūgštingumas yra žemesnis nei 5.5-6 pH, dirvą reikia kalkinti.


DERLIUS

• Vynuogių skonis priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo uogų sunokimo lygio. Todėl rekomenduojame neskubėti skinti uogų ir palaukti kol jos visiškai sunoks. Išimtis yra hibridai, turintys daug V. labrusca genų (pvz. lietuviškos veislės) – jų skonis geriausias būna šiek tiek anksčiau nei jos visiškai sunoksta, tada ne taip jaučiasi „liabruskinis“ skonis, o dominuoja vaisiški aromatai.

• Nuskintas vynuoges iki 2 savaičių galima laikyti šaldytuve.

• Nuspręsti kada atėjo laikas skinti vynuoges vyno gamybai labai padeda cukraus, rūgšties kiekio ir pH matavimai.

• Vynuogių kekių skynimui rekomenduojame naudoti specialų sekatorių-žirklutes siaurais ašmenimis.

Laima | Paruošta pagal LINO atsiųstą medžiagą


Raktiniai žodžiai » Augalų auginimas • Augalų priežiūra • Genėjimas • Tręšimas • Uogos • Vijokliniai augalai • Vynuogės • Vynuogių priežiūra •

 Taisyti | Papildyti  



GYVENKIME sveikai, gražiai, spalvotai, patogiai, aktyviai, skaniai, draugiškai, stipriai, etiškai, linksmai, pokštaudami, grybaujant, sapnuojant, su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu :)

Ką išduoda pati gamta?

• Anksti rugpjūčio mėnesį išskrendančios kregždės - žada būsiant šaltą žiemą, po jos - šaltą vasarą.

• Gausus gervių skrydis per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) - žada giedrą rugpjūtį, šiltą rudenį.

• Saulė per šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) - žada giedrą rugpjūtį, šiltą rudenį.

• Jei pirmosiomis rugpjūčio dienomis lyja - sėkminga bus žiemkenčių sėja.

• Ankstyvas šerkšnas vasaros pabaigoje žada gausų kitų metų derlių.

• Jei rugpjūtį išskrenda gervės - bus ankstyva žiema.

• Koks rugpjūtis - toks vasaris.

Kambarinių jukų įvairovė
Kambarinių jukų įvairovė ..Gentyje priskaičiuojama apie 40 jukos rūšių. Mūsų sąlygomis patalpose dažniausiai auginama: alavijinė juka (Yucca aloifolia), kurios lapai turi smailius galus ir dramblinė juka (Yucca elephantipes), kurios lapai neaštrūs....

© 2oo8-2024. Laima&LS. Kontaktai. Paskutinis atnaujinimas: 2024-05-29  Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas