Abrikosų auginimo ypatumai :: walnuts.lt PATARIMAI sodininkams

Pradžia Paieška Skelbimai Dabar skaitote: Sodas | VAISIŲ auginimo katalogas Pradžia »

Abrikosai | 2 Abrikosai. © Laima | walnuts.lt

Visos sukultūrintos abrikoso veislės yra kilusios iš paprastojo abrikoso (Prunus armeniaca L., syn. Armeniaca vulgaris Lam.) - tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos slyvinių (Prunoideae) pošeimio slyvų genties slyvų pogenties augalas, pradėtas auginti Kinijoje prieš 4000 metų. Senovės Romoje laikytas brangiu skanėstu ir iš ten paplito po pietų Europą.

Tačiau, šių laikų specialistai laikosi nuomonės, kad abrikosai pradėti auginti Užkaukazėje, kiti teigia, kad prie to prisidėjo Aleksandras Didysis, o dar kiti – į Vakarų Europą abrikosus iš Kinijos atvežė armėnų pirkliai.

Tai populiarūs sezoniniai vaisiai, pradedantys nokti net birželio ar liepos mėnesiais, žydi prieš lapams skleidžiantis, balandžio antroje pusėje – gegužės pradžioje, priklausomai nuo oro sąlygų, žiedai pavieniai, beveik bekočiai, pradėję skleistis rožiniai, išsiskleidę – balti, 20-40 mm skersmens. Taurėlapiai raudoni arba žalsvai raudoni.

Abrikoso žiedai. © Laima | walnuts.lt

Vaisius – minkštas, sultingas rausvai geltonas kaulavaisis, dažniausiai rutuliški, su išilgine vagute vienoje pusėje. Kauliukas 1,5-3 cm ilgio, 1-2 pločio, gelsvai rudas, lengvai atsiskiriantis nuo minkštimo. Kauliuko sėkla yra panaši į migdolą, tačiau, kaip ir slyvų, persikų, vyšnių, trešnių (visų Prunus genties medžių vaisių), turi cianido, taigi yra nuodinga. Teigiamma, kad mirtina cianido dozė žmogui yra 0,5 miligramo (būtent toks kiekis cianido yra maždaug vienoje abrikoso branduolio sėkloje) vienam kilogramui kūno svorio, taigi jei ir netyčiomis vieną prarysite, tikėtina nieko blogo nenutiks, juk matyt sveriate ne 1 kg., bet ką gali žinoti.. kaip ir kas sureaguos.

Abrikosų sodinimo vieta - abrikosai gan jautrūs šalčiams, jaunos vaisių užuomazgos gali žūti, esat ir 4 laipsnių temperatūrai, tad.. sodinti vertėtų šiltesnėse užuovėjose, prie pastatų, pietinėje pusėje, iškilioje bei neužmirkstančioje vietoje, taip pat, tinkamas pasirinkimas būtų aukštesnių medžių kaimynystė, tačiau tuo pačiu turėtų būti gan saulėta - tai šviesiamėgiai, nepakenčiantys paunksmės medžiai.

Abrikosams tinkama dirva - abrikosai mėgsta purų dirvožemį. Netinka rūgščios, pelkėtos, gryno smėlio ar labai sunkaus molio dirvos.

Abrikosų sodinuko sodinimas

• Geriausia sodinti vienamečius arba dvimečius sodinukus, anksti pavasarį, tuomet per vasarą spėja gerai įsišaknyti bei puikiai peržiemoja. Tačiau, jei sodinate rudenį apsaugoti nuo šalčių padės eglišakės, kuriomis iš visų pusių reikia aprišti medelį bei pomedžius reikėtų apmulčiuoti.

• Jei žemė nederlinga, išsikasus plačią duobę, ne siauresnę nei 60 cm, reikėtų žemę pagerinti pridedant komposto bei gerai perpuvusio mėšlo, taip pat, dar tinka įberti medžio pelenų.

• Sodinama taip, kad skiepijimo vieta būtų lygiai su žemės paviršiumi.

• Jei sodinami nesavidulkiai abrikosai, tuomet tiesiog būtina sodinti kelis (patariama skirtingų veislių) abrikosų medelius, juos reikėtų sodinti kas 4-5 metrai.

• Pasodinę sodinuką gausiai palaistykite.

• Abrikosai nemėgsta kaimynystės su obelimis ir kriaušėmis.

Abrikosų priežiūra

• Pasodintus medelius pirmą vasarą, reikėtų gausiau laistyti, nereikėtų leisti išdžiūti dirvai.

• Vienametį nešakotą medelį, prasidėjus vegetacijai, būtina patrumpinti maždaug 1-1,20 m aukštyje, virš stipresnio pumpuro. Ir paliekant 6-7 pumpurus, visus apatinius pumpurus, t.y. maždaug iki 60-70 cm aukščio reikėtų nuskabyti ar nubraukti. Tuomet iš tų likusių 6-7 pumpurų išaugs skeletinės būsimo vainiko šakos.

• Kad nuo derliaus neišlūžtų šakos, jos turi būti suaugusios su kamienu maždaug 90 laipsnių kampu, tad vainiko šakas, joms augant, kol šakelės liaunos, reikėtų formuoti atlenkimu, pasinaudojant kažkokiais svoriais šakų atlenkimui ar tiesiog šakutes pririšant prie kamieno.

• Suaugę abrikosai nemėgsta labai stipraus genėjimo, juos rekomenduojama auginti kuo natūralesnius ir kuo mažiau genėti, tačiau jei visgi nusprendėte kad nenorite aukšto - karpykite anksti pavasarį (optimaliausias genėjimo laikas — kovas—balandžio pradžia), pradedant 3- 4 augimo metais ir tik stipriai augančius ūglius, kad išlaikyti medžius norimo aukštumo bei aišku prašviesinti medžių vainiką.

• Genint, kaip ir bet kurį vaismedį, reikėtų palikti kuo daugiau horizontalių šakų su trumpomis vaisinėmis šakutėmis, bei aišku šalinti, be pasigailėjimo visus vilkūglius, senas, apdžiūvusias šakas.

• Po genėjimo susidariusias žaizdas reikėtų būtinai ir iš karto užtepti sodo tepalu, nes abrikosai ypač jautrūs žievės pažeidimams.

• Kad žiedai geriau apsidulkintų, žydinčius medelius ar jų šakas patartina papurtyti.

• Abrikosai jautrūs pavasariniam temperatūrų skirtumui ir dažnai gali sutrūkinėti kamieno žievė, tad kiekvieną rudenį patartina nubalinti abrikoso, tuo pačiu ir kitų sodo medžių kamienus.

• Kai medžiai numeta lapus arba anksti pavasarį iki pumpurų brinkimo, profilaktiškai purškiama 5-7% karbamidu. Tai puiki priemonė nuo ligų. rekomenduojam kas antrus metus.

• Nuo grybinių ligų abrikosus reikėtų purkšti pavasarį fungicidais.

• Abrikosai labiau nei kiti kaulavaisiai jautrūs kalcio trukumui.

• Jei abrikosai numeta daug užsimezgusių vaisių - tai dažniausiai ženklas, kad medžiui trūksta kalkių, todėl rudenį reikėtų nukalkinti dirvą, rekomenduojama tai daryti kas 4-5 metai.

• Žiemą abrikosų kamienus mėgsta apgraužti ir stirnos ir kiškiai, taip pat bėdų gali pridaryti ir pelės ir pelėnai. Tad, pelėms ir pelėnams vertėtų vis padėti nuodų bei snieguotomis žiemomis sutrypti sniegą aplink medelius. O nuo kiškių ir stirnų, jei yra tokia rizika - aprišti ar apjuosti tinklu ar kažkuo panašiu.

Abrikosų dauginimas

• sėklomis - pražysta 6-8 auginimo metais, tačiau dalis veislės savybių kartais visgi prarandama, nors tai gan populiarus dauginimo būdas, beje mes irgi turim iš sėklų padaugintus du abrikosus - puikiai dera. Sėti galima ir rudenį (antroje rugsėjo pusėje) šviežiai surinktas sėklas ir anksti pavasarį, praėjusiais metais surinktas sėklas, per žiemą laikytas smėlyje ar durpėse.

• skiepijimu akute - pražysta 3-4 auginimo metais, perduodamos visos veislės savybės. Akiuojama į kaukazinės slyvos sėjinukus, vasarą nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.

Abrikosų derlius

• Abrikosai palankiais metais pradeda nokti jau birželio pabaigoje ir arba skinami arba tiesiog nupurtomi.

• Abrikosai žinoma skaniausi švieži, tačiau ne ką mažiau skanūs bei vertingi ir džiovinti (abrikosai džiovinami natūraliai saulėje). Taip pat, abrikosai puikiai tinka įvairioms uogienėms, tyrelėms, džemams, marmeladams, vaisių kompotams gaminti, taip pat, vartojami gaminant įvairius desertus, kokteilius, padažus, vaisių želė ir pan..

• Šviežius abrikosus geriausia laikyti šaldytuve, puikiai išsilaiko apie 10 dienų.

Ir dar, keli teiginiai

• Ten kur šilta ir nebūna žiemų abrikosai gyvena iki 100 metų, persikai – iki 50-ies, deja pas mus abrikosai vidutiniškai dera apie 20 metų.

• Natūraliai abrikosai užauga iki 12 metrų aukščio ir savo forma labai panašus į obelį.

• Abrikosai daugiausia žiedinių pumpurų sukrauna ant dvimečių bei trimečių šakelių.

• Abrikosai laikomi stipriais afrodiziakais.

Raktiniai žodžiai » Abrikosai • Augalų auginimas • Augalų priežiūra • Medžiai • Vaisiai • Vaismedžiai •

SIŪLOM PASKAITYTI

REKLAMA

NAUDINGA