Sodo veisimo pradmenys :: walnuts.lt PATARIMAI sodininkams
Veisiant sodą labai svarbu tinkamas vaismedžių išdėstymas. Pirmiausiai remiantis įstatymais vaismedžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 3 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Biologiniu atžvilgiu geriau kai vaismedžių eilės išdėstytos šiaurės-pietų kryptimi, tačiau sode geriau vaismedžių eiles išdėstyti tą kryptimi kurią kryptimi sodas dažniausiai stebimas. Sodas visada geriau atrodo žiūrint eilių kryptimi.
Mėgėjiškuose soduose veisles geriausia grupuoti pagal vaisių skynimo laiką. Naudojant cheminės apsaugos prieš ligas priemones, būna taip, kad vasariniai obuoliai jau skinami, o vėlyvų žieminių veislių vaismedžius dar reikia purkšti. Patartina, kad anksti skinamų vasarinių ar rudeninių veislių vaismedžiai būtų sodinami toliau, mažiau matomoje sodo vietoje. Vėlyvų žieminių veislių vaismedžius reikėtų sodinti geriausiai matomoje vietoje. Taip išdėsčius sode veisles galima bus gėrėtis augančiais ir nokstančiais vaisiais visą rudenį. Vyšnios, trešnės ir slyvos taip pat galėtų būti sodinamos tolimesnėje sodo vietoje šalia vasarinių veislių obelų, nes jos dekoratyvios būna trumpesnį laiką, kai tuo tarpu derančios žieminės obelys gražiai atrodo beveik visą rudenį.
Sodams veisti tinkamiausi sklypai su nedideliu nuolydžiu. Apačioje nuolydis turėtų būti atviras, kad nesitelktų šaltas oras.
Lygumos, kuriose vyrauja sunkesni dirvožemiai, dažnai būna per šlapios. Jose užsitęsia vaismedžių vegetacija, jie ne taip gerai subręsta, labiau nukenčia nuo šaltų žiemų. Ypač pavojingos lomelės su telkšančiu vandeniu. Lygumose prasta oro apykaita: ilgiau neišsisklaido šaltas oras, laikosi rūkas. Dėl to vaismedžiai labiau serga.
Blogiausia vieta sodams yra slėniai, ypač uždari arba priaugę medžių bei krūmų. Juose telkiasi šaltesnis oras, žiemą sušąla vaismedžiai, pavasarį nušąla žiedai, tvyro rūkas. Ilgai neišsisklaidantis rūkas sudaro palankias sąlygas ligoms plisti. Slėniai sodams netinkami. Jei neturime geresnės vietos sodui įveisti ir vaismedžius tenka sodinti slėnyje, tuomet pasirinkime atsparių šalčiui ir ligoms veislių sodinukus, skiepytus į ištvermingus vidutinio augumo ar net aukštaūgius poskiepius.
Sodo dirvožemis turi būti laidus vandeniui, negludus. Svarbios ne tik viršutinių sluoksnių savybės, bet ir podirvio. Būna atvejų, kai po sukultūrintu viršutiniu sluoksniu yra gludus dirvožemis. Sodui ypač kenkia, kai šis sluoksnis susiformavęs iš skirtingo dydžio dirvožemio dalelių. Tokios dirvos dažnai taip sutankėja, kad pro jas neprasiskverbia augalų šaknys.
Tinkamiausi sodams yra priesmėliai ant priemolių ir priemoliai. Purusis sluoksnis turėtų būti ne plonesnis kaip 1 m. Tokius dirvožemius turi būti nesunku kasti kastuvu. Obelys su augesniais poskiepiais neblogai auga ir molio dirvožemiuose, tačiau žemaūgiams ir pusiau žemaūgiams vaismedžiams jie tinka mažiau. Kai podirvyje yra gilusis smėlio arba žvyro sluoksnis, vaismedžiams gali pritrūkti drėgmės.
Vaismedžiai mitybos elementams nereiklūs, bet prastesnius dirvožemius prieš sodo įveisimą patartina patręšti 50-150 g/m2 paprastojo superfosfato ir 20-50 g/m2 kalio chlorido. Lengvuose dirvožemiuose neretai trūksta magnio. Tokiu atveju patartina patręšti magnio turinčiomis trąšomis, pavyzdžiui, kalio magnezija. Jei dirva buvo pakalkinta magnio turinčiomis kalkinėmis trąšomis, magnio trąšų naudoti nereikia. Sodo dirvai tręšti galima naudoti ir kitas trąšas. Apie jų panaudojimo ypatybes reikėtų teirautis pas pardavėjus.
Lengvesni dirvožemiai sorbuoja mažiau mitybinių elementų, todėl juos reikėtų tręšti mažesnėmis kalio ir magnio trąšų normomis (nurodyto intervalo mažiausioji riba). Gausiau patręšus, nemažai šių elementų vanduo išplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius, ir augalai jų nepasisavina. Lengvus dirvožemius paprastai tenka tręšti mažomis arba vidutinėmis trąšų normomis, bet dažniau negu sunkesnius.
Rekomenduojama įterpti ne tik mineralinių, bet ir organinių trąšų. Reikėtų iškratyti 6-8 kg/m2 mėšlo. Vietoj mėšlo galima auginti ir užarti žaliajai trąšai skirtus augalus (vikių-avižų mišinį, baltąsias garstyčias, rapsus). Jie ne tik papildo dirvą maisto medžiagomis, bet ir pagerina jos fizines savybes (struktūrą, vandens laidumą bei imlumą). Su mėšlu į dirvą paprastai patenka daug piktžolių, todėl juo tręšti reikėtų anksčiau, kad užtektų laiko joms sunaikinti. Pastaruoju metu vaismedžiai sodinami gana tankiai, todėl prieš sodo įveisimą rekomenduojama patręšti visą būsimo sodo plotą, o ne tik vaismedžių sodinimo vietas.
Piktžolės naikinamos dirbant dirvą ir herbicidais. Herbicidai ypač gerai naikina varpučius, usnis, pienes ir kitas daugiametes piktžoles. Piktžoles rekomenduojama nupurkšti raundapu arba kitu sisteminiu herbicidu, kurio veiklioji medžiaga yra glifosatas. Raundapo į 10 l purkštuvą pilama 150-200 ml. Arui nupurkšti sunaudojama apie 2-4 l vandens.
Raktiniai žodžiai » Sodo priežiūra Vaismedžiai
SIŪLOM PASKAITYTI
- UOGŲ auginimo katalogas
- Agrastų auginimo ypatumai
- Aktinidijų auginimo ypatumai
- Aronijų auginimo ypatumai
- Aviečių auginimo ypatumai
- Serbentų auginimo ypatumai
- Šilauogių auginimo ypatumai
- Spanguolių auginimo ypatumai
- Trešnių auginimo ypatumai
- Vynuogių auginimo ypatumai
- Vyšnių auginimo ypatumai
- VAISIŲ auginimo katalogas
- Kriaušių sodinimo ypatumai
- Obelų sodinimo ypatumai
- Slyvų sodinimo ypatumai
- Svarainių auginimo ypatumai
- Abrikosų auginimo ypatumai
- Tujų auginimas ir priežiūra
- Kedrinių pušų auginimas ir priežiūra
- Migdolo auginimas Lietuvoje
- Sodo veisimo pradmenys
- Sodo sodinimas ir priežiūra
- Medelių balinimas
- Sodo tręšimas
- Vaismedžių genėjimas
- Kaip persodinti didesnius vaismedžius?
- Kaip nusipirkti kokybiškus sodinukus?
- Medžių poveikis sveikatai
- Augalų poveikis
- Gyvenantiems mėnulio ritmu
- Oro spėjimas pagal gamtos dėsnius
- Įdomūs trumpi faktai apie augalus
- Straipsniai - įdomioji augalininkystė
- Mintys apie augalus, gėles ir gamtą
- Augalų katalogas
- Nuodingų augalų katalogas
- Invaziniai augalai Lietuvoje
- Klausimai/atsakymai - ar žinote?